Spausdinti puslapio vidurį
Kelmės rajono savivaldybė,
Vytauto Didžiojo g. 58, 86143 Kelmė
Įstaigos kodas 188768730, Juridinių asmenų registras
Tel. / faks. (8 427) 69052,
el. paštas info@kelme.lt
E. pristatymo dėžutė 188768730
Žydų paveldas

Kražių gatvė (dabar - Dariaus ir Girėno gatvė) apie 1916 metus. Šioje gatvėjė, kaip ir gretimoje gatvėje, gyveno Kelmės žydai.  Kelmės sinagogos. Vidinis kiemas. Balio Buračo (1897-1972) fotografija. 1937 metai.

Kelmės įsikūrimas ir žydų bendruomenės pradžia

Kelmė  – nedidelis pietvakarių Lietuvos miestas,  įžymus miesto pakraštyje stovinčiais barokiniais rūmais. Jis garsėja ir kaip žymių žydų rašytojų, menininkų, mokslininkų  gimtinė. Taip pat tai vienas iš Lietuvos štetlų, kuriame iki II Pasaulinio karo žydai sudarė gyventojų daugumą ir buvo glaudžiai susiję su miesto istorine raida.

Miesto formavimosi pradžia laikytini 1484 m., kada didysis kunigaikštis Kazimieras pastatė Kelmės bažnyčią. 1511 m. Didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis suteikė gyvenvietei prekybos teises, o XVI a. ji jau tapo miesteliu. Augant miesteliui, didėjo ir jo etnokonfesinė įvairovė.

Ilgainiui didžiausia Kelmės etnokonfesine grupe tapo žydai. Tiksli žydų apsigyvenimo Kelmėje data nėra žinoma. Žydų istorikai teigia, kad prieš Holokaustą, bendruomenė Kelmėje egzistavo jau 300 metų. Apskritai Žemaitijoje žydai apsigyveno vėliau nei Rytų Lietuvoje. Manoma, kad Kelmėje, panašiai kaip ir kituose Žemaitijos miesteliuose, žydai apsigyveno XVII a. pirmoje pusėje – XVIII a. Žydų naujakurių atsikraustymą paskatino Lietuvos - Lenkijos valdovo Mykolo Kaributo Višnioveckio privilegija Žemaitijos žydams, suteikta 1669 m. lapkričio 21 d. Ši privilegija suteikė teisę žydams laisvai prekiauti, verstis amatais, išpažinti savo religiją ir turėti savo kapines. XVIII a. pradžioje kilęs Šiaurės karas, maro epidemija ir kitos iš to kilusios negandos nualino Žemaitijos kraštą, miesteliuose ženkliai sumažėjo gyventojų, todėl žydų atneštas ekonominis atgimimas buvo svarbus valdovo iždui. Neturtingi žydai vertėsi stiklo, sendaikčių supirkinėjimu, nuomodavosi sodus ir pardavinėjo obuolius.

Socialinis gyvenimas

Žydų socialinio gyvenimo centras, tiek Kelmėje, tiek ir kituose miestuose ir miesteliuose telkėsi apie sinagogą ar maldos namus. Įvairiuose šaltiniuose priskaičiuojama Kelmėje buvus iki šešių sinagogų, skirtų įvairioms socialinėms ir profesinėms žydų grupėms. Pagrindinė senoji sinagoga pastatyta dar XVIII amžiuje. Jos prieangis ir patalpos moterims buvo dengti vienšlaičiu stogeliu, sujungtu su aukštu daugiašlaičiu pagrindinę patalpą dengiančiu stogu. Deja, medinis pastatas II Pasaulinio karo metais sudegė.

Žymūs kelmiškiai žydai

Be religinio gyvenimo atstovų Kelmė išaugino ir kitų savo menine bei visuomenine veikla pasižymėjusių žydų tautybės žmonių. Vienas jų – B. Giršovičius, nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu Berlyne ejęs generalinio konsulo pareigas. XIX a. Kelmėje gimęs Fridmanas Eliezer Elihaju garsėjo kaip publicistas ir rašytojas, kūręs hebrajų kalba. 1903 metais Varšuvoje jo iniciatyva pradėtas leisti dienraštis hebrajų kalba – “Ha- Cofe”, kuris vėliau, 1922 metais atgimė Kaune.

Žymiausiu Kelmės žydu galima laikyti rašytoją Icchoką Merą. Rašytojas gimė 1934 m.  Kelmėje, mokėsi vietinėje pradinėje mokykloje. Vokiečių okupacijos metu, dar vaiką jį priglaudė lietuvis Dainauskis, išgelbėdamas nuo nacių inspiruoto žydų naikinimo. I.Meras augo kartu su šešiais Dainauskio vaikais, ir buvo vadinamas Juozuku. Vėliau rašytojas studijavo Kauno politechnikos instituto elektrotechnikos fakultete. I.Merą išgarsino novelių rinkinys “Žemė visada gyva”, romanai “Lygiosios trunka akimirką”, “Ant ko laikosi pasaulis”, “Mėnulio savaitė”. 1973 metais rašytojas emigravo į Izraelį.

Žydiškosios Kelmės saulėlydis

Vokiečių okupacijos metu miestelis buvo sudegintas, jo gyventojai žydai masiškai išžudyti. Gyviems pavyko likti tik keliems – dažniausiai neturtingiems žydams, kurie spėjo pasitraukti į Rytus.
Šaltinis: www.zydai.lt 

Holokausto aukų kapai Kelmės rajone:

Kelmė:

Adresas: Ryto g., Kelmė

 

 

Kelmės apylinkės:

Kelmės apylinkių seniūnija, Pagojo miškas

 

 

Kražiai:

Pamedžiokalnio kaimas, Kražių seniūnija

 

 

Lioliai:

Zakeliškių kaimas, Liolių seniūnija

 

 

Šaukėnai:

Juodlės miškas, Šaukėnų seniūnija

 

 

Tytuvėnai:

Tytuvėnų miestas

 

Užventis:

Želvių kaimas, Užvenčio seniūnija

 
Atgal
Rajono meras
VACLOVAS ANDRULIS
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
27280102030405
06070809101112
13141516171819
20212223242526
27282930310102
Kovas
    2017     
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. paštą ir gaukite
mūsų naujienas pirmieji: