Spausdinti puslapio vidurį
Kelmės rajono savivaldybė,
Vytauto Didžiojo g. 58, 86143 Kelmė
Įstaigos kodas 188768730, Juridinių asmenų registras
Tel. / faks. (8 427) 69052,
el. paštas info@kelme.lt
E. pristatymo dėžutė 188768730
Sakralinis paveldas
Kelmės krašto sakralinis paveldas

Autentišką ir ypač įdomią architektūrą yra išsaugojusios 5 bažnyčios su statinių kompleksais. Daugelyje jų nemažai sukaupta vertingų europinės reikšmės sakralinio meno kūrinių, taip pat XIX – XX a. pr. dievdirbių liaudies meno šedevrų.

Įvairiu istoriniu laikotarpiu dabartinės Kelmės rajono teritorijoje veikė net 8 vienuolijos.

Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno ansamblis pagal savo meninę išvaizdą ir architektūrinių stilių jungtį yra originalus meno paminklas ne tik Lietuvoje, bet ir Šiaurės Rytų Europos meno kontekste.

Daugelio menotyrininkų teigimu, Tytuvėnų ansamblis yra neišsemiamas istorijos, kultūros, architektūros ir dailės paminklų lobynas.

Vėlyvojo baroko stiliaus Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (1757–1763) žinoma visoje Lietuvoje kaip katalikybės ir lietuvybės gynimo simbolis, įėjusi į istoriją Kražių skerdynių įvykiais, kurie sukėlė atgarsį visoje Europoje.

Carinė valdžia, uždariusi vienuolyną, planavo bažnyčią nugriauti. Tikintieji prašė paversti vienuolyno bažnyčią parapine, todėl kreipėsi su prašymais į valdžią, carą, kitų šalių valdovus ir vyskupus.

Gyventojai dieną ir naktį saugojo bažnyčią, neleisdami jos uždaryti. 1893 m. lapkričio 22 d. caro žandarai ir kazokai smurtu bandė susidoroti su vietos gyventojais. Buvo nužudyti 9 žmonės, sužeista 50 gyventojų.

Šis istorinis įvykis žinomas Kražių skerdynių vardu ir vertinamas kaip katalikybės ir lietuvybės gynimo simbolis.

Liolių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia (1768) yra viena geriausiai išsilaikiusių seniausių medinių bažnyčių Žemaitijoje. Šventoriuje stovi gana reto tipo varpinė, savo forma, praplatinta viršutine medine dalimi primenanti gynybinį bokštą (1875). Vertingos savo architektūra yra Vaiguvos Šv. Jono Krikštytojo (1804, 1877) ir Užvenčio Švč. Marijos Magdalietės (1703, 1825) bažnyčios.

Žymus istorijos paminklas – Kražių kolegijos pastatas. Kolegija pastatyta 1616–1618 m. Ten 1617–1773 m. veikė jėzuitų kolegija, 1773–1817 m. – apskrities mokykla, 1818–1842 m. – gimnazija – svarbiausias to meto Žemaitijos švietimo ir religinio gyvenimo centras.

Mokykloje dirbo ir mokėsi daug žymių visuomenės, kultūros veikėjų: poetas, filosofas Motiejus Kazimieras Sarbievijus, rašytojas Dionizas Poška, mokslininkas, rašytojas Mikalojus Daukša, vyskupas Motiejus Valančius, rašytojas Simonas Stanevičius, tautosakininkai broliai Antanas ir Jonas Juškos, etnografas Liudvikas Jucevičius ir kt.

Autentišką ir įdomią architektūrą išsaugojo Verpenos Šv. Onos bažnyčia (1775, 1877), Kelmės Evangelikų reformatų bažnyčia (1615, 1651), Liolių kapinių koplyčia (1853) ir Tytuvėnuose esanti Kristaus Gelbėtojo koplyčia-mauzoliejus (1853).

Atgal
Rajono meras
VACLOVAS ANDRULIS
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
27280102030405
06070809101112
13141516171819
20212223242526
27282930310102
Kovas
    2017     
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. paštą ir gaukite
mūsų naujienas pirmieji: