Spausdinti puslapio vidurį
Biudžetinė įstaiga Kelmės rajono savivaldybės administracija,
Vytauto Didžiojo g. 58, 86143 Kelmė
Įstaigos kodas 188768730, Juridinių asmenų registras
Tel. / faks. (8 427) 69052,
el. paštas info@kelme.lt
E. pristatymo dėžutė 188768730
VLK: DRAUSTUMAS PRIVALOMUOJU SVEIKATOS DRAUDIMU SUTEIKIA SAUGUMO

 

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina nedraustus privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) Lietuvos gyventojus kuo greičiau apsidrausti, nes šis draudimas garantuoja gydymą susirgus ir suteikia saugumo. Šiuo metu yra beveik 300 tūkst. minėtu draudimu nedraustų žmonių. Jiems susirgus, gydymas gali kainuoti labai brangiai, o mokėti tektų iš savo kišenės, nes neapsidraudusiems nemokamai teikiama vien tik būtinoji medicinos pagalba.

VLK administruojamo Draudžiamųjų registro duomenimis, 2013 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvoje buvo 296 tūkst. PSD neapdrausti asmenys. Tai sudaro 8,93 proc. visų draudžiamųjų. Apdraustas PSD buvo 3 013 551 asmuo, t. y. 91,07 proc. visų draudžiamųjų. Iš viso Lietuvoje yra 3 309 220* draudžiamųjų, t. y. asmenų, turinčių prievolę draustis PSD arba būti apdraustais valstybės lėšomis.

Didžiausią neapdraustųjų dalį sudaro jauni žmonės nuo 20 iki 30 metų. Jie mažiau serga, rečiau kreipiasi į gydymo įstaigas, tad dažnai nė nesidomi savo draustumu. Tikėtina, kad tarp jų daugiau išvykstančių iš Lietuvos ir nedeklaruojančių išvykimo. Atvykę į kitą šalį nuolatiniam ar laikinam gyvenimui, tokie asmenys dažnai nedeklaruoja atvykimo. Lietuvos mastu tai - nemaža rizikos grupė. Šie žmonės yra pasislėpę ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių ekonomikos šešėlyje. Nemokėdami PSD bei kitų mokesčių jie rizikuoja ligos atveju negauti PSD teikiamų garantijų (šios garantijos atsiranda, kai pradedamos mokėti PSD įmokos arba jei asmenį draudžia valstybė).

Asmenys, kurie nėra drausti PSD

 

Amžius Skaičius
Iki 20 metų 5 640
20-30 93 981
30-40 76 795
40-50 61 423
50-60 43 502
> 60 metų 14 328
Iš viso 295 669

 

 

 

 

 

2013-08-01 Draudžiamųjų registro duomenys.

VLK atkreipia dėmesį į tai, kad buvimas neapsidraudusiu PSD gali reikšti didelę finansinę riziką susirgus. Štai keletas pavyzdžių, kiek kainuotų įvairaus sudėtingumo gydymas:

12-19 tūkst. litų tektų mokėti, jei, sutrikus širdies veiklai, planine tvarka būtų implantuojamas defibriliatorius;

13-21 tūkst. litų - širdies vožtuvų operacijos kaina;

670-2856 litai už inkstų uždegimo gydymą;

1308-4311litų už kiaušidės cistos operaciją.

Daug keliaujantiems po užsienio šalis lietuviams irgi svarbu apsidrausti. Būdami drausti Lietuvoje (nesvarbu, kokio dydžio įmokas ir kas moka), jie gali gauti nemokamas būtinosios pagalbos paslaugas užsienyje. Pasitaiko atvejų, kai mūsų kraštiečiai, kurie nėra drausti PSD, išvykę į kurią nors Europos Sąjungos (ES) šalį ir susirgę už gydymą turi sumokėti nemenką sumą. Be to, senosiose ES šalyse narėse gydymas kainuoja gerokai brangiau nei Lietuvoje.

1 688 820 apdraustųjų (56 proc.) yra apdrausti valstybės lėšomis - tai socialiai pažeidžiamos žmonių grupės (pensininkai, vaikai ir moksleiviai iki 18 m., dieninių studijų studentai, registruoti bedarbiai, vaikus auginantys tėvai, neįgalūs asmenys, dvasininkai ir kt.). Šiems žmonėms suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos yra apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, o jų sumokamos įmokos, lyginant su kitomis grupėmis - mažiausios. 2012 m. metinės įmokos dydis buvo 725 litai, 2013 m. - 762 litai. Didžiąją šių asmenų dalį sudaro senyvo amžiaus žmonės, kurių sveikatos priežiūra kainuoja brangiausiai.

44 proc. apdraustųjų draudžiasi patys, o jų mokamos įmokos dydis priklauso nuo gaunamų pajamų. Mažiausią metinę įmoką sumoka gaunantys minimalų atlyginimą - 1080 litų (90 litų per mėnesį). Tuo tarpu vidutinė dirbančiojo metinė įmoka yra didesnė: 2012 m. ji siekė 2294 litus, 2011 m. - 2210 litų. Dirbantieji Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, dalį įmokos moka patys, dalį įmokos už juos sumoka darbdavys (6 ir 3 proc.). Lyginant su užsien

io šalimis, Lietuvą galima priskirti prie šalių, kuriose PSD įmoka yra mažesnė nei 10 proc. atlyginimo. Pavyzdžiui, Lenkijoje - apie 9 proc. (moka darbuotojas), Austrijoje - apie 7,5 proc. (diferencijuota pagal darbuotojų kvalifikaciją). Tuo tarpu daugelyje senųjų ES šalių PSD įmoka yra gerokai didesnė nei 10 proc. Pavyzdžiui, Vokietijoje - apie 15,5 proc. (iš jų 7,5 proc. moka darbuotojas, likusią dalį 8 proc. - darbdavys), Prancūzijoje - 13,5 proc. (0,7 ir 12,8 proc.), Čekijoje - 14,4 proc. (4,5 ir 9,9 proc.).Siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir apginti sąžiningai mokesčius valstybei mokančių žmonių interesus, siūloma tobulinti teisinį reglamentavimą dėl draustumo įsigaliojimo tvarkos, jo trukmės ir galiojimo.

Komentarus rašyti gali tik prisijungę vartotojai
Komentarų sąrašas
komentarų nėra
Atgal
Rajono meras
VACLOVAS ANDRULIS
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
25262728293001
02030405060708
09101112131415
16171819202122
23242526272829
30310102030405
Liepa
    2018     
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. paštą ir gaukite
mūsų naujienas pirmieji: