Eil. nr.

Data

Klausimas

Atsakymas

Gavau elektroninį laišką iš SPIS sistemos apie galimybę susipažinti su „Privatumo politika“. Ką turiu daryti?

Elektroninis laiškas yra informacinio pobūdžio, į jį reaguoti verta tuo metu, kai atsiras realus poreikis SPIS sistemoje teikti užklausą, prašymą ar pasidomėti jau teikiamomis paslaugomis.

Susipažinti su Privatumo politika privalu kiekvienam SPIS sistemos vartotojui.

Paskubėjau prisijungusi prie savo Spis paskyros paspausti mygtuką "Atšaukti" dėl asmens duomenų naudojimo. Ką daryti, jei noriu naudotis SPIS sistema?

Kitą kartą prisijungus prie SPIS vėl iššoks klausimas dėl sutikimo su Privatumo politika. Sutikus, SPIS paslaugomis galėsite naudotis toliau.

1. 2019-07-25

Pateikiau prašymą, bet nurodžiau ne tą Kortelės pristatymo adresą ar kitus duomenis, ir noriu juos patikslinti.

Dabartiniu metu SPIS nėra veikiančio funkcionalumo tikslinti Šeimos kortelės duomenis po to, kai prašymas jau pateiktas. Todėl tokiu atveju Pareiškėjas kreipiasi į SPIS iš savo paskyroje SPIS nurodyto elektroninio pašto išsiųsdamas užklausą atlikti prašymo taisymus.

2. 2019-07-23

Papildomi dokumentai, kuriuos būtina pateikti gausiai šeimai kartu su prašymu

Prie prašymo pridedami dokumentai apie asmens duomenis, kurių nėra valstybės ir žinybiniuose registruose arba valstybės informacinėse sistemose (pagal poreikį):

* pareiškėjo tapatybės dokumento kopija

* šeimos (bendrai gyvenančių asmenų) duomenų socialinei paramai gauti SP-1 forma (kai pildoma SPIS sistemoje)

* teismo nutartis dėl vaiko(-ų) gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai yra išsiskyrę

* ugdymo įstaigos, vykdančios pagrindinio, vidurinio ugdymo, profesinio mokymo bei aukštojo mokslo nuolatinės studijų formos programą pažyma kai vaikas pilnametis, tačiau mokosi toliau.

3. 2019-07-23

Papildomi dokumentai, kuriuos būtina pateikti prie prašymo, kai šeima augina vaiką su negalia (taip pat ir pilnametį asmenį)

Prie prašymo pridedami dokumentai apie asmens duomenis, kurių nėra valstybės ir žinybiniuose registruose arba valstybės informacinėse sistemose (pagal poreikį):

* pareiškėjo tapatybės dokumento kopija

* šeimos (bendrai gyvenančių asmenų) duomenų socialinei paramai gauti SP-1 forma (kai pildoma SPIS sistemoje)

* Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota neįgalumo pažyma ar kiti dokumentai, patvirtinantys vaiko neįgalumą

* slaugomo asmens Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

* teismo nutartis  dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai yra išsiskyrę

* teismo nutartis  dėl pilnamečio asmens (globojamo vaiko) pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje bei globėjo (rūpintojo) paskyrimo, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

* pažyma apie šeimos narių deklaruotą gyvenamą vietą (kai vaikas yra pilnametis ir gyvena su tėvais).

1. 4.  

Ar savivaldybės socialinis darbuotojas gali užpildyti prašymą už asmenį, kuriam teikia socialines paslaugas?

SPIS sistemoje nėra ir nebus kuriamo funkcionalumo, kuriame socialinis darbuotojai galėtų pildyti elektroninius prašymus pagal rašytinį asmens prašymą kaip kitų piniginių išmokų atveju.

Visi rašytiniai prašymai siunčiami į Socialinių paslaugų priežiūros departamentui, o į SPIS juos suveda šios įstaigos darbuotojas.

Tačiau savo kompetencijos ribose socialinis darbuotojas gali konsultuoti asmenis ir padėti pildyti prašymus.

1. 5.  

Ar reikia pildant žmogui prašymą ranka, socialiniam darbuotojui patikrinus jo situaciją SPIS, pridėti ir dokumentų kopijas?

Prie prašymo pridedamos savivaldybės darbuotojo ar seniūno patvirtintos dokumentų kopijos apie asmens duomenis, kurių nėra valstybės ir žinybiniuose registruose arba valstybės informacinėse sistemose (pagal poreikį). Savivaldybės darbuotojai, turintys suteiktą prieigą prie SPIS sistemos gali patikrinti, ar šeima atitinka Kortelės turėtojams keliamus reikalavimus ir tokiu atveju prie prašymo dokumentų kopijų pridėti nereikia.

6. 2019-08-01

Ar reikalingas dokumentas, įrodantis, kad pilnametis besimokantis vaikas nedirba?

Vadovaujantis Šeimos kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, teisę į kortelę turi tik nedirbantys ir savarankiškos veiklos nevykdantys nesusituokę ir savo vaikų neturintys pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi .

Šis statusas bus patikrintas, kai prašymą nagrinės Kortelę administruojanti institucija (Socialinių paslaugų priežiūros departamentas). Todėl papildomų dokumentų šiuo atveju pridėti nereikia.

7. 2019-07-22

Ar turi teisę gauti Kortelę šeima, kurioje auga vaikai iš ankstesnių santuokų.

Vadovaujantis Šeimos kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, gausia šeima yra laikoma šeima, kurioje yra auginami ir (ar) globojami (rūpinami) tris ar daugiau vaikų, taip pat ir susituokęs asmuo, su kuriuo teismo nutartimi dėl sutuoktinių gyvenimo skyriumi yra likę gyventi jų trys ar daugiau vaikų. Pagal šią nuostatą, jei šeimoje iš viso yra daugiau nei 3 vaikai, nepriklausomai nuo to, iš kurios asmens santuokos jie yra, šeima turi teisę gauti Šeimos kortelę.  Atkreipiame dėmesį, kad vaikas iš kitos asmens santuokos prie asmens šeimos narių priskaičiuojamas tik tuo atveju, jei vaiko gyvenamoji vieta teismo nutartimi dėl sutuoktinių gyvenimo skyriumi yra nustatyta su tuo asmeniu.

8. 2019-07-22

Ar turi teisę gauti Kortelę šeima, kurios vienas iš vaikų mokosi ar studijuoja užsienyje?

Vadovaujantis Šeimos kortelės įstatymu 2 straipsnio 1 punktu, nėra nustatyta, kurioje šalyje privalo mokytis asmuo pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Jei vaiko tėvų gyvenamoji vieta yra nustatyta Lietuvos Respublikoje ir jie čia gyvena, o vaikas mokosi užsienyje, tokiu atveju šeima turi teisę gauti Šeimos kortelę.

9. 2019-07-22

Ar turi teisę gauti Kortelę šeima, kurioje yra ir savų, ir teismo nutartimi globojamų vaikų? Kuo skiriasi reikalinga informacija Šeimos kortelei gauti tokiu atveju?

Taip, vertinamas bendras vaikų skaičius.

SP1 formoje „Šeimos (bendrai gyvenančių asmenų) duomenys socialinei paramai gauti“ pildant globojamo (rūpinamo) šeimos nario statusą reikia nurodyti „nuolat globojamas vaikas“.

10. 2019-07-25

Ar šeimai priklauso Šeimos kortelė, jei šeima augina 2 vaikus, o vienam vaikui iš ankstesnės santuokos vyras moka alimentus, t. y., jis turi 3 vaikus?

Vadovaujantis Šeimos kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, gausia šeima yra laikoma šeima, kurioje yra auginami ir (ar) globojami (rūpinami) tris ar daugiau vaikų, taip pat ir susituokęs asmuo, su kuriuo teismo nutartimi dėl sutuoktinių gyvenimo skyriumi yra likę gyventi jų trys ar daugiau vaikų. Pagal šią nuostatą, teisę gauti Kortelę turi tik tas iš tėvų, su kuriuo teismo nutartimi ar tėvų susitarimu gyvena vaikas ir bendrai, jo šeimoje yra ne mažiau 3 vaikų, arba vaiko globėjas (rūpintojas). Teisės gauti Kortelę neįgyja kitas iš tėvų, mokantis išlaikymo išmokas, nepaisant bendro vaikų skaičiaus.

11. 2019-08-01

Ar visais atvejais prižiūrinčiam/ slaugančiam neįgalų vaiką priklauso Kortelė, nepaisant vaiko negalės pobūdžio ar neįgalumo lygio ir slaugos / priežiūros poreikių?

Neįgalumo lygis Šeimos kortelei gauti suprantamas taip, kaip jis aiškinamas sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo ir švietimo, mokslo ir sporto ministrų įsakymu patvirtintu Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašu. Pagal šį aprašą, neįgalumas nustatomas asmenims iki 18 metų, išskyrus asmenis, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, kompleksiškai įvertinus asmens sveikatos būklę ir savarankiškumo kasdienėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastą.

Papildomi kriterijai norint gauti Šeimos kortelę tokiu atveju nekeliami, t. y.,  jei vaikui yra nustatytas neįgalumo lygis, jo tėvai turi teisę gauti Kortelę.

12. 2019-07-31

Ar Šeimos kortelė skiriama, kai šeima augina neįgalų vaiką, bet išmoka neįgaliam vaikui nėra skiriama, nes vadovaujantis ES koordinavimo reglamentais išmokos mokamos kitoje valstybėje?

Taip, Kortelė skiriama ir tokiu atveju. Šiuo metu tokios šeimos negali pateikti prašymų SPIS sistemoje Šeimos kortelei gauti. Reikia prašymą pildyti raštu ir siųsti Šeimos kortelės svetainėje nurodyta tvarka.

13. 2019-07-22

Ar kortelė skiriama, kai neįgalų asmenį prižiūri brolis, sesuo ar kiti giminaičiai?

Vadovaujantis Šeimos kortelės įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, šeima, prižiūrinti (slauganti) neįgalųjį – tai šeima, kurioje kartu su globėju, kuriuo paskirtas vienas iš tėvų, gyvena asmuo, teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ir kuriam šioje srityje yra nustatyta globa, arba šeima, kurioje kartu su tėvais gyvena asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis.

Pagal šią nuostatą, jei šeimoje neįgalų asmenį prižiūri (slaugo) kitas šeimos narys, bet ne tėvai ar vienas iš tėvų, teisės gauti Šeimos kortelę nėra.

1. 14.  

Ar skiriama Šeimos kortelė tuo atveju, jei su tėvais gyvena suaugęs asmuo, kurio nedarbingumo lygis mažesnis nei 55 proc.?

Vadovaujantis Šeimos kortelės įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, nustatančia kas yra šeima, prižiūrinti (slauganti) neįgalųjį, Šeimos kortelė skiriama tik pateikus slaugomo asmens Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT).

Reikia prašymą pildyti raštu ir su patvirtintais priedais siųsti Šeimos kortelės svetainėje nurodyta tvarka.

15. 2019-07-24

Ar turi teisę į Kortelę šeima, kurioje su tėvais kartu gyvena vedęs asmuo, kurio darbingumo lygis mažesnis nei 55 proc.?

Vadovaujantis Šeimos kortelės įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, nustatančia kas yra šeima, prižiūrinti (slauganti) neįgalųjį, Šeimos kortelė skiriama tik kartu su tėvais gyvenančiam neįgaliajam be jo tėvui / motinai ir jo / jos sutuoktiniui.

Šiuo atveju santuoka yra laikoma atsakomybės už prižiūrimą (slaugomą) neįgalų asmenį perdavimo sutuoktiniui faktu ir Kortelė neskiriama.

16. 2019-07-25

Ar budintis globotojas turi teisę gauti Šeimos kortelę?

Budintys globotojas neturi teisės gauti Šeimos kortelę, nes budintys globotojas nėra vaiko atstovas pagal įstatymą – jis ne  globoja, o prižiūri vaikus pagal su globos centru sudarytą bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį ir už tai gauna nustatytą atlygį. Budinčio globotojo veikla nėra tapati vaiko globai (rūpybai) šeimoje.