Spausdinti puslapio vidurį
Biudžetinė įstaiga Kelmės rajono savivaldybės administracija,
Vytauto Didžiojo g. 58, 86143 Kelmė
Įstaigos kodas 188768730, Juridinių asmenų registras
Tel. / faks. (8 427) 69052,
el. paštas info@kelme.lt
E. pristatymo dėžutė 188768730
Istorija

Kelmė

Kelmės herbas

Pirmieji gyventojai Kelmės rajono teritorijoje apsigyveno mezolito laikotarpiu (VIII–IV tūkst. pr. m. e.). Krašto istoriją mena daugiau kaip 300 archeologijos, istorijos, architektūros ir kultūros paminklų.
Kelmės gyvenvietė susiformavo XV a. po karo su kryžiuočiais pabaigos, kada žemaičiai pradėjo įsisavinti naujus žemės plotus. Pavadinimas Kelmė apibūdina gyvenvietę, įkurtą nuo medžių išvalytoje vietoje. Kelmės įkūrimo data laikoma 1484 m., kada buvo pastatyta pirmoji bažnyčia. Nuo XV a. minimas Kelmės dvaras. 1591 m. Kelmės dvarą su miesteliu įsigijo Jonas Gruževskis. Gruževskių šeima šį dvarą valdė daugiau kaip 300 metų. Iki šių dienų išlikęs Kelmės dvaro pastato ansamblis yra vertinamas kaip vienintelis iš Lietuvoje išlikusio baroko stiliaus provincijos dvarų. Labai savitas Kelmės dvaro ansamblio statinys – mūriniai dviaukščiai panašūs į bokštą vartai. Jie turėjo trejopą paskirtį. Tai buvo reprezentacinis įvažiavimas į sodybą, pirmo aukšto patalpose buvo baudžiavos laikų kalėjimas, antrame – biblioteka. Gruževskiai rūpinosi švietimu, reformacijos tikėjimo įtvirtinimu mūsų krašte, XVII a. pradžioje pastatė mūrinę bažnyčią, įkūrė pirmąją mokyklą.

Nuotrauka daryta netoli dabartinio
šviesoforo

Kelmė – vieta, kur pirmiausiai Lietuvoje buvo iškelta 1831 m. sukilimo vėliava. Kovo 23 d. Raseinių apskrities slapto sukilėlio komiteto nariui Juliui Gruževskiui pavedus, apskrities matininkas Karolis Jautokas sukvietė į Kelmės dvarą apylinkės dvarininkus, bajorus, miestelėnus ir paskelbė apskrities komiteto sprendimą pradėti sukilimą. Kovo 25 d. K. Jautokas su būriu sukilėlių užėmė Kelmę ir, sukvietęs miestelėnus, paskelbė apie prasidėjusį sukilimą. Julius Gruževskis suorganizavo sukilėlių dalinius, už savo lėšas sudarė ulonų pulką ir kartu su kitais vadais kovo 26 d. užėmė Raseinių apskrities centrą.
 
  
 
 
 
 
 

Manoma, kad nuotrauka daryta iš
protestantų bažnyčios bokšto

Kelmė ypač suklestėjo 1836–1858 m., kai per miestelį buvo nutiestas plentas iš Rygos į Tilžę. XX a. pradžioje Kelmėje gyveno apie 4500 gyventojų. 1921 m. Kelmėje atidaryta progimnazija, kuri vėliau tapo gimnazija. 1930 m. pastatyta pieninė, linų fabrikas. 1936 m. įkurtas Kelmės Šaulių V. Putvinskio muziejus, 1937 m. įsteigta viešoji valstybinė biblioteka. Kelmė stipriai nukentėjo per II pasaulinį karą, kai buvo sunaikinta apie 80 procentų miestelio pastatų.

Kelmės rajono istorija susijusi su atskirų mūsų krašto miestelių, kaip buvusių dvasinių kultūros centrų, istorine raida.

 

Kražiai

Kražių herbas

Seniausia rajono gyvenvietė – Kražiai, kurie istoriniuose Šaltiniuose minimi nuo 1253 m. Čia 1417 m. buvo pastatyta pirmoji bažnyčia. Nuo 1566 m. iki XVI a. pabaigos Kražiuose rinkdavosi Žemaitijos bajorų seimeliai. XVII–XVIII a. Kražiai buvo ryškus Žemaitijos švietimo ir religinio gyvenimo centras. 1607 m. įsteigtas jėzuitų, 1639 m. – benediktinų, 1758 m. – marjaviečių vienuolynai. 1570–1744 m. Kražiuose veikė kunigų seminarija, 1614–1844 m. – kolegija, vėliau pavadinta aukštesniąja mokykla, dar vėliau – gimnazija.

Kražių miestelio istorijoje gausu dramatiškų įvykių. Carinė valdžia 1893 m. uždarė benediktinių moterų vienuolyną, pastatą ir mūrinę bažnyčią norėjo nugriauti.Tikintieji prašė paversti vienuolyno bažnyčią parapijine, kreipėsi su prašymais į carą, kitų šalių valdovus, vyskupus, popiežių. Gyventojai keletą karto neleido uždaryti bažnyčios, saugojo ją. 1893 m. lapkričio 22 d. caro žandarai ir kazokai smurtu susidorojo su taikiais gyventojais. Buvo nužudyti 9 žmonės, sužeista daugiau kaip 50 gyventojų, tardyta ir nuteista daug taikių gyventojų. Šis istorinis įvykis, žinomas „Kražių skerdynių“ vardu, rado atgarsį pasaulyje, sukeldamas didelį pasipiktinimą caro valdžios vykdoma politika. Lietuvoje šie įvykiai daugeliui kartų tapo katalikybės ir lietuvybės gynimo simboliu. Šiuo metu garsią miestelio istoriją mena Kražių kolegijos pastatas, Vytauto parapinės bažnyčios varpinė, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, miestelio centras, kuris yra vertinamas kaip urbanistikos paminklas.

 

Šaukėnai

Šaukėnų herbas


Šaukėnų dvaras ir kaimas istoriniuose Šaltiniuose minimas nuo XV a. Šaukėnų apylinkių istorijoje ryškus Šilo Pavėžupio dvaras, buvęs lietuviškos spaudos draudimo metais svarbiu lietuvybės židiniu. Šiame Vlado Putvinskio dvare kasmet vyko slapti rašytojų, kultūros veikėjų susirinkimai, kuriuose dalyvaudavo Povilas Višinskis, Žemaitė, Lazdynų Pelėda, Jovaras ir kt. Čia kurį laiką P. Višinskis redagavo „Varpą“. V. Putvinskio dvaras buvo nelegalios lietuviškos spaudos transportavimo, paskirstymo ir persiuntimo centras. Vėliau V. Putvinskis aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybę, įkūrė Lietuvos šaulių organizaciją.

Įdomus šiose apylinkėse išlikęs Beržėnų dvaras, garsėjęs XIX a. savo turtingumu. Šį dvarą ilgą laiką valdė Čapskių giminė. Dvaro ansamblis pastatytas XIX a. pabaigoje pagal architekto Karlo Lorenso projektą, tai neogotikiniai, vadinamojo Tiudorų stiliaus, rūmai, primenantys pilies ansamblį. Dvaro interjeras buvo labai puošnus, ant sienų kabojo garsių Europos dailininkų darbai, rūmo bokšto viršuje vasaros metu veikė akvariumas. Rūmuose buvo sukaupta didžiulė biblioteka, gausios archeologijos, numizmatikos, senovės šarvų ir kt. kolekcijos. Puikiai sutvarkytame parke buvo įrengtas žvėrynas.

Tytuvėnai

Tytuvėnų herbas

Tytuvėnai žinomi nuo XV a. antros pusės. 1581 m. imta vadinti miesteliu. Vardo kilmė siejama su Tytuvos ežerėlio ir upelio, tekančio per miestą, pavadinimu. Vertingiausias šios vietovės kultūros ir istorijos palikimas – Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis.Tai vienas iš geriausių baroko stiliaus bažnyčios ansamblių Lietuvoje. Kartu šių pastatų architektūra įdomi kaip ryški daugiasluoksnė renesanso, baroko, rokoko stilių jungtis. Bažnyčia pastatyta 1614–1639 m. Papildomi ansamblio statiniai buvo statomi iki 1788 m. Ansamblį sudaro bažnyčia, kluatras, bernardinų vienuolynas. Bažnyčia bazilikinė, trinavė, su dviem keturių tarpsnių bokštais ir aukštu frontonu. Interjerą puošia rokokiniai altoriai, XVII–XIX a. tapybos kūriniai.

Užventis

Užvenčio herbas

Užvenčio gyvenvietė minima nuo XIV a., nuo 1537 m. ji jau vadinama miesteliu. Pirmoji miestelio bažnyčia pastatyta XVI a. pabaigoje. Ryškius pėdsakus Užvenčio apylinkėse paliko 1863 m. sukilimas. Užvenčio miškuose buvo didelė sukilėlių stovykla. Apylinkėse veikė sukilėlių Roberto Krasausko, Antano Mackevičiaus, Igno Leskausko, Jono Stanevičiaus būriai. Po sukilimo carinė valdžia ėmėsi represijų: panaikintas Užvenčio valsčius, uždaryta lietuviška mokykla. Kolainių vienuolyno žemėse buvo apgyvendinti rusų kolonistai, katalikų bažnyčia tapo cerkve, o Kolainiai pavadinti Blagoveščensku.
Užventyje ir jo apylinkėse XIX a. pabaigoje gyveno trys įžymios asmenybės: Užvenčio dvare – rašytoja Marija Pečkauskaite (Šatrijos Ragana), Ušnėnuose – lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, publicistas Povilas Višinskis, rašytoja Julija Žymantienė (Žemaitė).

 

Vaiguva


Vaiguvos herbas

Vaiguva istoriniuose šaltiniuose minima jau nuo XV a. Vaiguvos dvarą XV a. antroje pusėje valdė Žemaičių seniūnas J. Kęsgailaitis, vėliau – sūnus Stanislovas, o 1498 m. Andrius Riukovičius. 1531 m. Stanislovas Kęsgaila Vaiguvos dvarelį užrašė Kurtuvėnų bažnyčiai. Yra išlikęs Vaiguvos dvaro 1557 m. gegužės 16 d. inventorinis aprašymas ir įkainojimas. Tada Vaiguvą valdė Kristina Valentienė su savo dviem sūnumis. Vaiguvos dvaras, miestelis aplinkiniai kaimai sudarė Vaiguvos seniūniją. Apie 1780 m. ją valdė Ignas Oginskis.

Romos katalikų koplyčią Vaiguvoje apie XVI a. vidurį pastatė Kražių altarista, kurį Vaiguvos dvaras išlaikė. Iš pradžių ji buvo Kražių parapijos filija. Jos beneficija naudojosi Žemaičių kunigų seminarija. 1804 m. vysk. J. A. Giedraitis pastatė naują Šv. Jono Krikštytojo vardo bažnyčią.

 

Lioliai

Lioliai – miestelis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio KelmėRaseiniai, 9 km į pietus nuo Kelmės. Istoriniuose šaltiniuose nuo XV a. yra žinomas Liolių dvaras. 1508 m. Liolių dvaro savininkas Mykolas Viekavičius gavo Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Žygimanto Senojo leidimą aplink dvarą kurti miestą, rengti turgus ir laikyti smukles. Nuo to laiko Lioliai pradėjo plėstis. Pirmąją Liolių bažnyčią Mykolas Viekavičius pastatydino 1522 m. 

Dabartiniu metu Lioliai yra seniūnijos ir seniūnaitijos centras, kuriame gyvena 440 gyventojų. Miestelyje stovi Liolių šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia (pastatyta 1768 m.), veikia Liolių pagrindinė mokykla, socialinės globos namai, kultūros namai, ambulatorija, paštas, dvi parduotuvės, automobilių remonto dirbtuvės, dirba ugniagesių komanda.

 

 

 

Atgal
Rajono meras
VACLOVAS ANDRULIS
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
01020304050607
08091011121314
15161718192021
22232425262728
29303101020304
Gegužė
    2017     
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. paštą ir gaukite
mūsų naujienas pirmieji: