Spausdinti puslapio vidurį
Kelmės rajono savivaldybė,
Vytauto Didžiojo g. 58, 86143 Kelmė
Įstaigos kodas 188768730, Juridinių asmenų registras
Tel. / faks. (8 427) 69052,
el. paštas info@kelme.lt
E. pristatymo dėžutė 188768730
Garbės piliečiai


Gunvald Karlsson


Gunvald Karlsson gimė 1928 m. sausio 26 d. Švedijoje. 1952–1959 metais studijavo Stokholmo policijos akademijoje, įgijo teisininko, 1973 m. – ekonomikos specialisto kvalifikacijas, 1976 m. Lundo universitete domėjosi ir studijavo politikos, 1985 m. – sociologijos ir teisės mokslus.
1949–1961 m. dirbo policijoje, 1961–1973 m. buvo vietinės valdžios tarnautoju, 1974–1993 m. dirbo Őstra Gőinge savivaldybės administracijos vadovu. Šiuo metu vadovauja konsultavimo firmai Őstra Gőinge savivaldybei.

Kelmės rajono garbės piliečio vardas suteikiamas už iniciatyvumą, tarpininkavimą, finansinę paramą, bendradarbiavimo idėjų įgyvendinimą švietimo, kultūros, medicinos, socialinės sferos, verslo srityje.

Gunvald Karlsson inicijavo vieno iš pirmųjų Lietuvoje suaugusiųjų mokymo centrų įkūrimą Kelmėje. Jo dėka rajono mokytojai turėjo galimybių stažuotis Švedijoje, mokyklos gavo materialinę paramą. Jis skatino Lietuvos jaunimo studijas Švedijoje, skyrė daug dėmesio Lietuvos etninės kultūros išsaugojimui ir propagavimui užsienyje, finansiškai rėmė Kelmės jaunimo folkloro centro veiklą, inicijavo abipusius kultūrinius mainus.

Taip pat skatino žmonių su negalia integracijos į visuomenę programų įgyvendinimą (inicijavo ankstyvosios korekcijos centro Kelmės rajone kūrimą, organizavo spec. pedagogų stažuotes Švedijoje, suteikė žymią materialinę paramą aprūpinant Šiaulių regiono žmones su negalia specializuota įranga).
Gunvald Karlsson skatino smulkiojo verslo vystymąsi. Jo dėka suteikta materialinė ir finansinė parama iš Švedijos Kelmės vandens valymo įrenginių statybai.

Gunvald Karlsson – Švedijos–Lietuvos nacionalinės ir regioninės asociacijų narys, įvairių vietinių visuomeninių, religinių ir verslo organizacijų narys, patarėjas rengiant projektus ES finansinei paramai gauti.

Gunvald Karlsson skaitė Lietuvoje paskaitų ciklą apie demokratijos principų įtvirtinimą vietinių savivaldybių lygmenyje.
Kelmės rajono garbės piliečio vardas suteiktas rajono tarybos 2002 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 601.


 

 

Gertraud Nebeck
 
Gertraud Nebeck gimė 1927 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos krašte, dabartiniame Šilutės regione, Timsrų kaime. 1940 m. šeima išvyko gyventi į Rytprūsius, Gross Leckenau apylinkę, Rautengrund kaimą. Čia Gertraud Serapins baigė aštuonmetę mokyklą, 1944 m. su šeima persikėlė gyventi į Northeimo miestą vakarinėje Vokietijos dalyje.

Gertraud Nebeck pirmą kartą Lietuvoje apsilankė 1994 m., dvejus metus gyveno Nidoje, 1996 m. apsigyveno Kražiuose.

1960 m. Gertraud Nebeck įkūrė nuosavą kapų priežiūros firmą, 1953 m. pradėjo teikti humanitarinę paramą Rytų Vokietijos gyventojams, daugiausia vargstančioms, daugiavaikėms šeimoms. Nuo 1990–1995 m. teikė humanitarinę paramą neturtingoms šeimoms, gyvenančioms Lenkijoje, Opolės vaivadijos Pramsen kaime, ir Pramsen katalikų bažnyčiai. Dar iki Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo siuntė humanitarinės pagalbos siuntinius į Lietuvą, į gimtuosius Timsrus ir šalia esančias Naikiškes, šiose vietovėse gyvenantiems žmonėms.

Apsigyvenusi Kražiuose, matydama sunkią seniūnjos gyventojų padėtį, aktyviai darbavosi, teikdama paramą neturtingoms šeimoms, Kražių seniūnijai, Kražių vidurinei mokyklai, Petrališkės, Karklėnų, Butkiškės, Pašilės mokykloms, Kelmės rajono invalidų draugijai, Kelmės ligoninei, Kelmės evangelikų liuteronų bendruomenei. Kiekvienais metais prieš Kalėdas rengė kalėdines šventes žmonėms su negalia, socialiai remtinoms šeimoms, ruošė dovanėles seniūnijos vaikučiams.

Gertraud Nebeck yra uoli mūsų kraštiečių rėmėja, besirūpinanti materialine ir socialine jų gerove.
1997 m. spalio 7 d. Northeimo burmistras Peter Voigt apdovanojo Gertraud Nebeck Northeimo miesto garbės piliečio medaliu už humanitarinės pagalbos teikimą Lietuvai.

2002 m. birželio 14 d. Vokietijos Niedersachen federalinės žemės ministras pirmininkas Sikmar Gabriel už pavyzdingus nuopelnus artimajam ponią Gertraud Nebeck apdovanojo garbės medaliu, kurį 2002 m. rugsėjo 19 d. oficialiai įteikė Niedersachen žemės socialinių reiklaų ministrė Gitta Traueirnicht.

Kelmės rajono garbės piliečio vardas suteiktas rajono tarybos 2003 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 772.


 

Wolfgang von Stetten

Wolfgang von Stetten gimė 1941 m. sausio 22 d. Vokietijoje. 1961–1964 m. studijavo ekonomiką Kiolne, tapo savarankišku verslininku. 1972 m. baigė studijas, tapo teisės mokslų daktaru, studijavo verslo vadybą, dirbo teisėju Elwangen, Langenburg, Grailsheim, Bad Mergentheim teismuose. Nuo 1985 metų dėstė teisę Heilbronn aukštojoje prekybos ir ekonomikos mokykloje.

Wolfgang von Stetten buvo įvairių visuomeninių organizacijų nariu, vadovu, nuo 1958 metų priklausė krikščionių demokratų partijai. Jis 26 metus buvo Kunzlsau miesto tarybos, 15 metų – Hohenlohe rajono tarybos nariu, nuo 1990 metų buvo renkamas Vokietijos Bundestago nariu.

Už nuopelnus atkuriant ir plėtojant Lietuvos ir Vokietijos santykius Wolfgang von Stetten apdovanotas Gedimino ordinu.

1990–2002 m. Wolfgang von Stetten veikla glaudžiai siejasi su Kelmės rajono žemdirbiais. 1993 metais jo dėka Vokietijos vyriausybės pagalbos Lietuvos žemės ūkiui projektas įgyvendintas būtent Kelmės rajone. Projekto bazėje įsteigtas agroserviso kooperatyvas, kuris iki šiol sėkmingai dirba. Įgyvendinus šį projektą kelmiškiai pirmieji Lietuvoje atgaivino kooperatinį judėjimą, išmoko naujų, modernių ž. ū. technologijų, užmezgė ryšius su Vokietijos žemės ūkio organizacijomis. Užsimezgė ir išliko glaudūs ryšiai, kuriuos Wolfgang von Stetten labiausiai skatino tarp Kelmės r. ir Badeno–Viurtembergo žemės ūkininkų. Kelmės ir Holenlohe rajonų delegacijomis keičiamasi kas antri metai. Bendradarbiaujant išsivystė geri ryšiai tarp Kiunzelsau amatų mokyklos ir Kelmės profesinio rengimo centro, ūkininkų, įv. saviveiklos kolektyvų.

Profesoriaus Wolfgang von Stetten iniciatyva Kelmės rajoną pavyko įtraukti į ES Echo–Uvertuere programą, kurios tikslas – darbo vietų kūrimas, savivaldybės darbo gerinimas.

Šiuo metu profesorius Wolfgang von Stetten aktyviai tęsia pradėtą veiklą, plėtoja ekonominio bendradarbiavimo ryšius.
Kelmės rajono garbės piliečio vardas profesoriui, daktarui Wolfgang von Stetten suteikiamas už didelį indėlį ir svarius nuopelnus Kelmės žemės ūkio, ekonominio bendradarbiavimo, švietimo srityse.

Kelmės rajono garbės piliečio vardas suteikiamas rajono tarybos 2003 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 771.


 

Antanas Mikalajūnas

Gimė 1914 m. balandžio 8 d. Ukmergės apskrityje, Želvos valsčiuje, Dvareliškų kaime. Mirė 2005 m. gegužės 21 d.
Vaikystėje tarnavo pas ūkininkus, mokėsi Ukmergėje. Tarnavo savanoriu Lietuvos kariuomenėje. Dirbo Kaune. Karo audros jį nubloškė į Vakarų Europą, vėliau dirbo Kanadoje. Gyveno JAV, Kalifornijos valstijoje, Santa Monikoje, buvo Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis.

Varginga vaikystė ir sudėtingas gyvenimo kelias audringais ir tragiškais Lietuvai ir visam pasauliui metais A. Mikalajūno atmintyje paliko gilius pėdsakus. Apie tai pasakojo savo knygose „Likimo vartai“ (1992 m.), „Motinų motina“ (1994 m.) ir „Kada žmogus laimingas“, kuri parašyta kartu su rašytoju A. Laurinčiku.

Kelmės rajono garbės piliečio vardas A. Mikalajūnui suteiktas už didelę materialinę ir dvasinę paramą Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos bei kitų rajono švietimo įstaigų bendruomenėms.

A. Mikalajūnas J. Graičiūno gimnaziją rėmė nuo 1995 m. Kiekvienais metais įteikiama A. Mikalajūno premija geriausiam gimnazistui. Jos įteiktos 11-ai laureatų.

Kelmės vaikų jaunimo sporto mokykla už rėmėjo lėšas atliko kapitalinį imtynių salės remontą, įsigijo bendrojo fizinio parengimo treniruoklių, kitos įrangos.

2001–2003 metais A. Mikalajūnas dosniai parėmė „Aukuro“ vidurinę mokyklą, kuri už paramą įsigijo techninių mokymo priemonių. „Man malonu, kad galiu žmogui padėti“, – prasitarė verslininkas ir kultūros rėmėjas Antanas Mikalajūnas, tikintis, jog už tai ir Dievas padeda.

Jis pirmasis savo auka atsiliepė į kvietimą paremti Vilniaus žemutinės ir Gedimino pilių tyrinėjimo darbus, teikė paramą ir kitoms Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloms, įvairiems kultūriniams projektams įgyvendinti


 

Adolfas Šleževičius

Gimė 1948-02-02. Socialinių mokslų daktaras. Danijos kompanijos „Auhydro Group“ vykdomasis direktorius Baltijos šalims.
1965–1967 m. mokėsi Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakariniame fakultete. 1967–1971 m. – Kauno politechnikos institute, 1980–1982 m. Sąjunginiame neakivaizdiniame ekonomikos ir finansų institute aspirantūroje, 1981–1993 m. tobulinosi Liaudies ūkio akademijoje prie TSRS Ministrų tarybos.

1972–1977 m. dirbo Kauno pieno kombinate vyr. inžinieriumi, 1977–1981 m. Lietuvos mėsos ir pieno pramonės ministro pavaduotoju, 1983–1989 m. Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto skyriaus vedėjo pavaduotoju, 1989–1990 m. Lietuvos pramonės GĮ „Pieno centras“ pirmininku, 1990–1991m. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro pavaduotoju, 1991–1993 m. Lietuvos ir Norvegijos BĮ „C. Orsen–Baltic“ prezidentu, 1993–1996 m. Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku.

Yra išleidęs 2 monografijas, 50 straipsnių mokslinės agrarinės ekonomikos klausimais, knygas „Tarp Scilės ir Charibdės“ ir „Europos teisingumas prieš lietuvišką temidę“.

Kadangi Šleževičiaus tėvonija yra Kolainiai, tai glaudūs ryšiai palaikomi su šio krašto bendruomene, mokykla. 1997 m. jo rūpesčiu ir lėšomis atstatyta Kolainių bažnyčia.

Adolfas ir Janina Šleževičiai dažnai dalyvauja tradiciniuose mokyklos renginiuose, mokyklos gimtadienio, mokslo metų pabaigos, Užgavėnų ir kitose šventėse.

Adolfas Šleževičius daugiausia prisideda prie informacinių technologijų diegimo mokykloje. Adolfo Šleževičiaus iniciatyva mokykloje lankėsi svečiai iš JAV, Kanados, Šiaurės Ostijos. A. Šleževičius kartu su svečiais iš užsienio 1999 m. ir 2001 m. mokyklai padovanojo du kopijavimo aparatus. A Šleževičius ir svečiai iš Šiaurės Ostijos 2003 m. mokyklai padovanojo A. Vienuolio knygučių „Amžinasis smuikininkas“. Rėmėjo dėka mokykla įsigijo tautinių šokių kolektyvo rūbus, 2005 m. Kanados „Rotary“ klubas mokyklai atsiuntė grožinės, pažintinės ir mokslo populiariosios literatūros anglų kalba. A. Šleževičius iniciavo šiuo metu didžiausią dėmesį skiria mokyklos sporto salės statybai. Adolfas Šleževičius buvo vienas pagrindinių laisvės paminklo Kelmėje statybos rėmėjų.


 

Vytautas Dudėnas

Vytautas Dudėnas gimė 1937 m. birželio 8 d. Dievonių k., Kelmės r. Finansininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją. 1945–1949 m. gyveno pabėgėlių stovykloje Kemptene, Bavarijoje, lankė lietuvių mokyklą. 1949 m. su tėvais emigravo į Čikagą JAV). 1955 m. baigė Tilden vidurinę mokyklą. 1959 m. įgijo Čikagos universiteto humanitarinių mokslų bakalauro, 1961 m. to paties universiteto finansų specialybės magistro laipsnį.

Priklausė Studentų ateitininkų sąjungai. 1956 m. išrinktas į JAV Lietuvių studentų sąjungos valdybą. 1962–1964 m. vienas iš žurnalo „Lituanus“ leidėjų. Sukaupė didelę patirtį investicijų bankininkystėje bei ryšių su visuomene srityje. 1971 m. vienas iš AMBAC (American Municipal Bond Assurance Corporation) finansinių garantų korporacijos steigėjų, vykdomasis viceprezidentas, direktorių tarybos narys.

1991 m. su žmona Egle grįžo į Lietuvą dirbti kaip savanoriai. Buvo finansų ministro patarėjas, padėjo įkurti Lietuvos investicijų banką, iki 1993 m. buvo jo prezidentas. 1992 m. Centrinės privatizavimo komisijos narys. 1993 m. vienas iš Nacionalinės vertybinių popierių biržos steigėjų ir pirmasis biržos tarybos pirmininkas. 1996 m. lapkričio 25 d.–2000 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys, 1998–1999 m. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, Seimo delegacijos Šiaurės Atlanto Asamblėjoje pirmininkas. 1999–2000 m. finansų ministras. Nuo 2001 tarptautinės antikorupcinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus narys.

Kelmės rajono garbės piliečio vardas suteiktas už nuolatinę dvasinę, kultūrinę ir finansinę paramą rajono žmonėms.


 

Mykolas Michelbertas

Gimimo data, vieta: 1939 m. kovo 9 d. Kražiai, Kelmės r.
1955 metais baigęs Kražių vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą ir pasirinko istoriko specialybę. 1959 metų vasarį, dar nebaigęs universiteto, jau buvo priimtas į Lietuvos istorijos institutą vyresniuoju laborantu, o 1960 metais paskirtas šio instituto jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu.

Pirmasis mokslinis darbas – „Romos monetų radiniai Lietuvos TSR teritorijoje“ – anksti išvydo šviesą: 1961 metais jis buvo paskelbtas „Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbuose“. Taip jau sutapo, kad pirmoji tema ir su ja susijęs laikotarpis tapo M. Michelberto mokslinės veiklos kelrode žvaigžde, su kuria jis nesiskiria ir šiandien.

Būdamas 26 metų apsigynė pirmąją disertaciją – „Romos importas Lietuvoje“ (1965), o jau 1968 metais pasirodė kolektyvinis darbas „Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I–VII a. kapinynai“. Nemažą jo dalį parašė M. Michelbertas – straipsnius apie Ankštakių, Rūdaičių, Rūdaičių II ir Senkų kapinynus.

Tais pačiais metais M. Michelberto gyvenime įvyko reikšminga permaina: imtasi pedagoginio darbo. 1968–1969 mokslo metais Vilniaus pedagoginio instituto TSRS Istorijos katedroje M. Michelbertas dėstė archeologijos pagrindų kursą, o 1969 metais priimamas nuolatiniam darbui toje pačioje katedroje. Vilniaus pedagoginiame institute M. Michelbertas dėstė iki 1984 metų. Čia jis 1969 metais išrinktas eiti docento pareigas, o šis pedagoginis mokslo vardas jam buvo suteiktas 1973 metais. 1972 m. kovo 29 d. M. Michelbertas išrinktas Istorijos fakulteto dekanu, 1974–1984 metais – TSRS Istorijos katedros vedėju.
Pedagoginis krūvis ir organizacinis darbas nesutrukdė M. Michelberto mokslinei veiklai. Priešingai, kas kelerius metus (be tyrinėtų paminklų studijų ar specialių kažkuriam baltų materialinės ar dvasinės kultūros klausimui skirtų darbų) pasirodo itin reikšmingi darbai. 1972 m. išleistas kolektyvinis veikalas apie I–XIII amžių Lietuvos gyventojų prekybinius ryšius. Jame svarią vietą užima M. Michelberto studija „Prekybiniai ryšiai su Romos imperija“. 1978 metais išėjusiame veikale „Lietuvos TSR archeologijos atlasas“ jo plunksnai priklauso keliolika studijų apie baltų genčių I–IV amžių papuošalus – apgalvius, antkakles, seges, smeigtukus, apyrankes, emaliuotus dirbinius, Romos monetas ir I–IV a. stiklo bei emalio karolius.

1984 metais M. Michelbertas perėjo dirbti į Vilniaus universitetą. Istorijos fakultete buvo išrinktas Archeologijos katedros vedėju. Archeologijos katedroje M. Michelbertas dirba iki šiol.

Įvairi mokslinė M. Michelberto veikla – plati ir jo tyrinėtų paminklų geografija. Nuo pat archeologinės veiklos pradžios tyrė senojo geležies amžiaus Vakarų ir centrinės Lietuvos kultūrų plokštinius kapinynus: Gintarų (Kretingos r.), Rūdaičių II (Kretingos r.), Klangių (Jurbarko r.), Seredžiaus (Jurbarko r.), Veliuonos (Jurbarko r.). Taip pat pilkapių kultūros laidojimo paminklus Akmeniuose (Kelmės r.), Paalksniuose (Kelmės r.), Perkūniškėje (Kelmės r.), Berklainiuose (Pasvalio r.), Daujienuose (Pasvalio r.), Kybartiškėje (Šiaulių r.), Pajuostyje (panevėžio r.), Paragaudyje (Šilalės r.), Vienragiuose (Plungės r.). Tyrė ir Rytų Lietuvos pilkapius Rokėnuose (Ignalinos r.), Žadavainiuose (Plungės r.) bei Užnemunės paminklus Pažarstyje (Prienų r.).

Mykolas Michelbertas buvo vienas iš iniciatorių kuriant Lietuvos archeologijos draugiją bei pirmasis draugijos pirmininkas.
Kelmės rajono garbės piliečio vardas suteiktas už ilgametį mokslinį darbą, tyrinėjant Kelmės krašto archeologinį paveldą, už profesinę ir akademinę pagalbą, sprendžiant kultūros paveldo išsaugojimo problemas rajone


 

Elena Skaudvilaitė

Gimė 1935 m. gegužės 12 d. Kražių valsčiaus Jautakiškių kaime. Baigusi vidurinę mokyklą Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Mokė lietuvių kalbos Rietavo, Pajūrio, Kaltinėnų, Laukuvos, Darbėnų ir Veiviržėnų vidurinėse mokyklose. Eilėraščius pradėjo rašyti dar Kražių mokykloje. Spaudoje pirmieji eilėraščiai pasirodė studijų metais.

Dar studijuodama pateko to meto saugumo akiratin. Vėliau valdžiai nepatiko diegiama meilė gimtinei ir lietuviškam žodžiui, o nesutikus liaupsinti „socializmo statybos“ buvo užkirstas kelias išleisti poezijos rinkinį. E. Skaudvilaitės kūrybą gerai vertino literatūrologas Vincas Kuzmickas. Nuo 1960 m. ji priklausė pogrindžio organizacijai, kurios tikslas buvo skatinti lietuvių tautinės savimonės išsaugojimą ir nenutolti nuo krikščioniškųjų vertybių. E. Skaudvilaitė prisidėjo prie pogrindžio spaudos platinimo, žuvusiųjų už Tėvynės laisvę laidojimo vietų tvarkymo.

Atkūrus Lietuvos valstybę, išleisti keturi poetės eilėraščių rinkiniai: „Upelis šnara“ (1990), „Namų dvasia“ (1992), „Laikas, likimas, viltis“ (2001), „Ne gegutės balsas“ (2002). Išleistos apybraižos „Dainininkė mano gimtinė“ (1986), atsiminimai apie VU elitą „Jie budėjo ir budino“ (1993). Poetės eilės išspausdintos daugybėje poezijos almanachų.

Laisvalaikiu globoja, gydo gyvūnus, mieliausiai būna gamtoje, stebi visokiausią gyvybę, grožisi, stengiasi sulaikyti prieš ją kylančią ranką, užrašinėja gyvosios kalbos faktus (žodžius, frazeologizmus ir kt.), daug skaito būties, gamtos, meno, medicinos temomis.

Nuo 1999 m. E. Skaudvilaitė yra Lietuvos rašytojų sąjungos narė. 2008 m. krašto apsaugos ministras įteikė rašytojai padėkos raštą už Lietuvos karių kapų tvarkymą rizikuojant asmeniniu saugumu, už aktyvią rezistencinę veiklą sovietmečiu. E. Skaudvilaitei įteikta Lietuvos laisvės gynėjų poetės Irenos Pelkutės-Neringos nominacija.

Kelmės rajono garbės piliečio vardas Elenai Skaudvilaitei suteiktas rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimu už Kelmės krašto garsinimą kūryboje, pilietiškumą, nuolatinį ryšį su gimtaisiais Kražiais.


 

Antanas Račas
 
Gimė 1940 m. rugpjūčio 28 d. Jurbarke. Mirė 2014 m. vasario 9 d. Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.

Baigė Šakių rajono Kidulių vidurinę mokyklą. Dirbo Juodeikiuose, tarnavo Šiaurės laivyne. 1962–1967 m. Vilniaus universitete įgijo filologo kvalifikaciją.

1967 m. Zarasų rajono Degučių aštuonmetės mokyklos mokytojas, Avilių aštuonmetės mokyklos direktoriaus pavaduotojas. 1968–1976 m. Kelmės rajono Šaukėnų vidurinės mokyklos direktorius. 1976–1990 m. Kelmės 2-osios vidurinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojas. 1990–1992 m. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys,1996–2000 m. Seimo narys, išrinktas Jurbarko apygardoje Nr. 62. 2000–2002 m. Kelmės profesinio rengimo centro vokiečių kalbos mokytojas.

1988 m. dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio veikloje, Sąjūdžio seimo narys, Sąjūdžio Kelmės rajono tarybos pirmininkas. Po 1991 m. sausio įvykių Užsienio reikalų komisijos pavedimu įkūrė Lietuvos informacinį biurą Vokietijoje, Huttenfelde, Vasario 16-osios gimnazijos ir Vokietijos lietuvių bendruomenės patalpose, to biuro vadovu buvo iki 1991 m. lapkričio 18 d. 1993 m. Tėvynės sąjungos narys, tarybos narys, Krikščioniškosios kultūros gynimo asociacijos patarėjas.

2003–2007 m. ir 2007–2009 m. buvo Kelmės rajono savivaldybės tarybos nariu.
Lietuvos samariečių bendrijos steigėjas, dalyvauja Tarptautinės samariečių organizacijos veikloje. Moka anglų, vokiečių, rusų kalbas.

2009 m. rugpjūčio 23 d. apdovanotas Baltijos Asamblėjos medaliu už nuopelnus Sąjūdžio veikloje ir Baltijos kelio organizavime 1989 m.

Kelmės rajono garbės piliečio vardas Antanui Račui suteiktas 2010 m. vasario 20 d. rajono savivaldybės tarybos sprendimu už pilietiškumą, aktyvią visuomeninę veiklą ir tarptautinių ryšių plėtrą.


 

Algimantas Petrovas

Gimė 1951 m. lapkričio 21 d. Telšiuose.

1969 m. baigė Telšių Žemaitės vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Kauno medicinos instituto Gydomąjį fakultetą. 1976 m. atvyko dirbti gydytoju į Kelmės ligoninę. 1980-1982 m. Kauno medicinos instituto klinikose studijavo klinikinę ordinatūrą. Baigęs ordinatūros mokslus, pradėjo dirbti gydytoju kardiologu. Profesinę kvalifikaciją tobulino ne tik Vilniaus ir Kauno universitetinėse klinikose, bet ir užsienyje. Stažavosi Leningrade, Šveicarijoje. Šiuo metu dirba Kelmės ligoninėje gydytoju kardiologu.

Tinkliniu A. Petrovas domėjosi jau paauglystėje. Studijų metais žaidė Kauno medicinos instituto tinklinio komandoje „Medikas". 1976 m. visuomeniniais pagrindais pradėjo dirbti Kelmės tinklinio klubo „Rūta" treneriu, šiuo metu yra šio klubo prezidentas. Subūrė rajono tinklinio komandą, kurią pats ir treniravo. Po ilgo, sunkaus ir atsakingo darbo jo suburta jaunimo komanda 1992 m. pradėjo žaisti Lietuvos vyrų tinklinio A lygos čempionate. Nuo 1988 m. komanda kasmet tampa Lietuvos čempionato prizininkais. 2005 m. laimėjo Lietuvos tinklinio čempionato auksą. A. Petrovo iniciatyva paplūdimio tinklinis išpopuliarėjo tiek rajone, tiek ir visoje šalyje. Jo išugdyti tinklininkai - Darius, Ramūnas ir Arnoldas Barauskiai, Darius ir Saulius Abromavičiai, Donatas Andrulis, Mantas Belaglovis, Donatas Parnarauskas, Mindaugas Lopetaitis ir kiti - žaidžia ne tik Kelmės rajone, bet ir atstovauja įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinėms, dalyvauja Europos paplūdimio čempionatuose, nuolat tampa nugalėtojais ir prizininkais. 2010 m. A. Petrovas išrinktas geriausiu čempionato treneriu. Savo ilgametę trenerio patirtį nuoširdžiai perduoda jauniesiems treneriams. A. Petrovas daug dėmesio skiria rajono sportinei bazei gerinti, jauniems sportininkams paruošti. Jo iniciatyva Kelmėje įrengtos keturios paplūdimio tinklinio aikštelės, Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokykloje įsteigtas Tinklinio skyrius, kuriame sėkmingai treneriais dirba buvę mokiniai D. Barauskis ir R. Nekrašas. Treneris A. Petrovas daug kartų apdovanotas padėkomis ir garbės raštais už gerą darbą ugdant jaunuosius sportininkus. 2008 m. jam įteiktas Šiaulių apskrities viršininko garbės ženklas „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai".

Kelmės rajono garbės piliečio vardas už ilgametę pasiaukojančią profesinę ir aktyvią visuomeninę veiklą ugdant aukšto meistriškumo sportininkus, tinklinio tradicijų puoselėjimą rajone suteiktas rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T-38


 

Vladas Kalvaitis

Vladas Kalvaitis gimė 1929 m. birželio 27 d. Radviliškyje. 1948 m. už dalyvavimą pogrindinėje veikloje buvo suimtas ir kalintas Komijos ASSR, Intos lageriuose, vėliau ištremtas į Sibiro taigą, Irkutsko sritį, kur baigė vidurinę mokyklą ir Irkutsko universiteto istorijos ir filologijos fakultetą, įgijo filologo, rusų kalbos mokytojo diplomą. 1960–1964 metais gyveno Krasnojarske. Į Lietuvą grįžo 1966 m. Dirbo Veliučionių specialiojoje profesinėje techninėje mokykloje, Tytuvėnų žemės ūkio technikume, Kelmės rajono neakivaizdinėje vidurinėje mokykloje, Tytuvėnų vidurinėje mokykloje.

Vladas Kalvaitis – poetas, prozininkas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Kelmės kraštą visų pirma garsina savo, kaip rašytojo, veikla. Gyvenimo sunkumai nenublukino šviesios šio žmogaus asmenybės, jo polinkio literatūrai, jo sveiko ir užkrečiančio optimizmo.

V. Kalvaitis yra parašęs ir išleidęs satyrinių miniatiūrų ir epigramų rinkinį „Kolega įsiūlė“, lyrikos, humoristinių eilėraščių, satyrinių miniatiūrų ir epigramų rinkinį „(Ne) nusipelnęs“, eilėraščių, epigramų, miniatiūrų rinktinę „Skuduriniai žmogeliukai“, eilėraščių knygą „Prieblandos varnas“, apsakymų knygą „Volungė“, miniatiūrų romaną „Sustiprinto režimo barakas“, yra vienas rinktinių „Lietuvių epigrama ir parodija“, „Velnio tuzinas“, „Keturi“ autorių.

Jau nuo 1967 m. Vlado Kalvaičio satyrinius eilėraščius, epigramas ir parodijas spausdino „Šluotos“, „Pergalės“, „Jaunimo gretų“, „Nemuno“ žurnalai, jo kūryba dažną pasiekdavo ir pasiekia kartu su rajono periodinės spaudos naujienomis.

Jo nuopelnai literatūrai įvertinti ne viena garbinga literatūrine premija: Reginos Biržinytės literatūrine premija (1998) už geriausius 1997 metų kūrinius, G. Stulpinienės vadybos kolegijos premija už geriausias Šiaulių krašto kūrėjų knygas (1999), Petro Cvirkos literatūrine premija už novelių knygą „Svečias iš Magadano“ (2009), Vieno lito premija (2010) už grušišką kūrybingumą, kudirkišką pilietiškumą, vaižgantišką kalbos sodrumą, maironišką tautiškumą, Žemaitės literatūrine premija už novelių romaną „Sustiprinto režimo barakas“ (2012). Už pastarąjį romaną jam taip pat paskirta Liudo Dovydėno literatūrinė premija (2012), kaip už geriausią metų romaną Lietuvoje. Romanas „Sustiprinto režimo barakas“ yra viena tarp šešių suaugusiesiems skirtų į 2012 metų knygos rinkimus nominuotų knygų. Vlado Kalvaičio kūryba teigiamai įvertinta ir literatūros kritikų.

Būdamas garbaus amžiaus, rašytojas yra nuolatinis literatūrinių ir kultūrinių renginių dalyvis, mokantis užkrečiančiai pasisakyti literatūros ir gyvenimo temomis, sužadindamas besiklausantiems, tiek jauniems, tiek seniems, gražių, šviesių, savęs pasitikėjimo link vedinų minčių. Visa tai parodo šį žmogų kaip asmenybę, vertą Kelmės rajono Garbės piliečio vardo.

Kelmės rajono Garbės piliečio vardą rajono savivaldybės taryba suteikė 2013 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-1 už reikšmingą literatūrinę, kūrybinę ir švietėjišką veiklą garsinant Kelmės rajoną šalyje.


 

Kostas Arvasevičius

Kostas Arvasevičius gimė 1949 m. vasario 27 d. Šiaulių rajone, Bubių kaime. 1973 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą, kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Daug metų dirbo pedagoginį darbą.

Kelmės rajono savivaldybės tarybos nariu Kostas Arvasevičius buvo renkamas nuo 1997 m.,  penkias kadencijas iš eilės. Kelmės rajono savivaldybės meru išrinktas keturis kartus (2000 m., 2003 m., 2007 m., 2011 m.) ir juo dirbo keturias kadencijas (ketvirtosios nebaigė dėl ligos ir buvo atleistas 2012 m. gegužės 31 d. tarybos sprendimu Nr. T-195 atsižvelgus į jo prašymą).

Meras Kostas Arvasevičius aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos ir valdybos narys, LSA Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkas, leidinio „Savivaldybių žinios“ redakcijos kolegijos narys, Šiaulių regiono plėtros tarybos narys, LSDP tarybos narys, šios partijos Kelmės skyriaus pirmininko pavaduotojas, 5-ųjų TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynių organizacinio komiteto narys. Meras vadovavo šių rajono savivaldybės tarybos sudarytų ilgalaikių komisijų darbui: Garbės piliečio vardo kandidatų atrankos komisijai, Investicijų komisijai, Literatūrinių premijų skyrimo, leidžiamų literatūros kūrinių vertinimo ir leidimo eilės tvarkos nustatymo komisijai, Visuomeninių organizacijų pateiktų projektų vertinimo ir finansavimo komisijai, Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybai. Jis taip pat buvo įvairių darbo grupių vadovas.

Svečiams, atvykstantiems į Kelmę, mūsų rajono centras palieka rūpestingai tvarkomo bei prižiūrimo miesto įvaizdį. Po akmentašių simpoziumų atsirandančios ir puošiančios miestą skulptūros – tai taip pat rajono tarybos, kuriai vadovavo Kostas Arvasevičius, indėlis. Ramus ir tolerantiškas mero elgesys, sugebėjimas išgirsti kiekvieną nuomonę bei siekiamybė kalbėtis ir susikalbėti lemdavo pakankamai darnų rajono tarybos darbą.

Buvusio Kelmės rajono savivaldybės mero Kosto Arvasevičiaus sugebėjimas įsiklausyti į kiekvieno gyventojo, rajono problemas ir didžiulis noras padėti jas spręsti lėmė rinkėjų ir rajono tarybos narių, atstovaujančių įvairioms partijoms, pagarbą bei pasitikėjimą. Meras mokėjo konsoliduoti, išklausyti tarybos narių nuomonę, todėl jo dėka daugelį metų rajono savivaldybės taryba dirbo konstruktyviai. Didelį indėlį meras įnešė bendradarbiaudamas ir plėtodamas draugiškus santykius su užsienio šalių (Vengrijos, Lenkijos, Ukrainos, Norvegijos, Švedijos, Vokietijos, Latvijos) savivaldybėmis. Savo veikla Kostas Arvasevičius nusipelnė savivaldos plėtrai ir jos stiprinimui Lietuvoje bei Kelmės rajone.

2008 m. lapkričio 25 d. už aktyvų dalyvavimą Šiaulių regiono plėtros tarybos veikloje, svarų indėlį įgyvendinant Šiaulių regiono socialinės ir ekonominės plėtros programas apdovanotas Šiaulių apskrities viršininko garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“.
2009 m. suteiktas Bilgorajaus miesto (Lenkija) garbės piliečio vardas.
2012 m. spalio 5 d. už nuopelnus Lietuvos savivaldai Lietuvos savivaldybių asociacija suteikė Auksinės krivūlės riterio vardą.

Kelmės rajono Garbės piliečio vardą rajono savivaldybės taryba suteikė 2014 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-1 už demokratinių vertybių puoselėjimą ir tarptautinių ryšių plėtojimą vadovaujant Kelmės rajono savivaldybės tarybai 2000–2012 metais.


Jonas Jagminas

Agrarinių mokslų daktaras Jonas Jagminas gimė 1949 m. birželio 20 d. Augo Tytuvėnų apylinkėse. Kaip ir kiekvienam žmogui, taip ir ponui Jonui, gimtinė yra pats svarbiausias ir brangiausias žemės lopinėlis šiame pasaulyje. Pretendento šiam garbingam apdovanojimui darbai liudija, kad Jam brangūs ne tik tėviškės ežerai, miškai ir šilojai, bet ir kiekvienas žmogus, gyvenantis Jo gimtajame krašte.

Tytuvėnų parapijos žmonės didžiai dėkingi ponui Jonui ir jo šeimai už koplytstulpio pastatymą buvusiam klebonui a. a. kun. Ričardui Mikutavičiui, už pagalbą ir begalinį rūpestį atstatant Tytuvėnų bernardinų vienuolyną ir Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčią po 2012 m. sausio 26 d. įvykusio gaisro, už asmeninę finansinę pagalbą bažnyčios vargonų restauravimui bei surengtą labdaros koncertą Vilniuje nelaimės padarinių likvidavimui, už dosnų Tytuvėnų vasaros festivalio rėmimą vienuolyno ir bažnyčios ansamblyje. Ženklią pinigų sumą skyrė ir Sofijos Romerienės paminklo pastatymui Tytuvėnuose. Jonas Jagminas užsiima labdara, yra padėjęs ne vienam bėdos ištiktam žmogui.

Yra knygos „Grumtynės su likimu“ autorius, kurioje gražiai atsiliepia apie Tytuvėnus ir juos garsina. Kasmet remia miesto šventę „Tytuva“ ir respublikinę „Lino“ šventę. Tegul šis apdovanojimas bus kaip atlygis už nuveiktus ir daromus darbus bei paskatinimas naujiems sumanymams.

Kelmės rajono garbė piliečio vardas Jonui Jagminui suteiktas rajono savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T-5 už reikšmingą indėlį organizuojant kultūros renginius, atkuriant istorinį paveldą, vykdant labdaros akcijas.


Zenonas Mačernius 

Zenonas Mačernius gimė 1947 m. gegužės 1 d. Kadaičių kaime, Sateikių apylinkėje, Plungės rajone, valstiečių šeimoje. Dabar gyvena Maudžiorų kaime, Užvenčio seniūnijoje, Kelmės rajone.

1962 m. baigė Sateikių vidurinę mokyklą, įstojo ir 1967 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetą. Darbinę ir vadybinę veiklą pradėjo 1967 m., Užvenčio tarybiniame ūkyje dirbo vyr. agronomu, vėliau „Draugystės“ kolūkyje, Kolainių tarybinio ūkio direktoriumi. Nuo 1978 m. Kelmės rajono Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas, Mažeikių rajono Vykdomojo komiteto pirmininkas, nuo 1995 m. Šiaulių apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento direktorius, 2000 m. – Kelmės rajono meras.

2000–2004 m. LR Seimo narys, Kaimo reikalų komiteto narys. Nuo 2004 m. rudens Kelmės rajono savivaldybės mero patarėjas. Buvo Kelmės rajono savivaldybės tarybos Kaimo reikalų ir verslo komiteto pirmininko pavaduotojas, Kultūros ir meno tarybos komiteto pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos Kelmės skyriaus pirmininkas. Nuo 2015 m. gegužės Savivaldybės turto valdymo ir komunalinio ūkio komiteto pirmininkas.

Nuo 2004 m. Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupės valdybos narys, 2006 m. išrinktas jos pirmininku. Koordinavo grupės partnerystės ryšius su Žemės ūkio ministerija, Nacionaline mokėjimo agentūra ir kitomis Leader programą administruojančiomis institucijomis bei buvo Leader+ koordinavimo grupės narys. Asociacijos valdyboje atstovavo Kelmės rajono savivaldybės tarybai, Kelmės rajono Kultūros, paveldo ir meno tarybai. Nuo 2008 m. Kaimo tinklo narys. KKPVVG valdybos pirmininkas iki 2013 m.

Iniciatyvų, tarptautinių projektų idėjų autorius, renginių organizatorius ir rėmėjas. 2003 m. pelnė Kelmės rajono Metų filantropo vardą, prisidėjo prie kaimo bendruomenių kūrimosi ir veiklos aktyvinimo.

Vadovaudamas Kelmės rajonui įvairiose pareigose du dešimtmečius bei dirbdamas rajono tarybos nariu, Z. Mačernius įnešė indėlį į rajono žmonių gyvenimą, rūpinosi gyventojų interesais, kultūros ir aplinkos puoselėjimu, saugumo užtikrinimu. Jam dirbant veiklą pradėjo Kelmės rajono bendruomenės.

Kelmės rajono garbės piliečio vardas Zenonui Mačerniui suteiktas rajono savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T-6 už reikšmingą politiką, visuomeninę veiklą ir svarų indėlį kuriant Kelmės rajono gyventojų gerovę.


Alfonsas Eidintas   

Alfonsas Eidintas gimė 1952 m. sausio 4 d. Vaiguvoje, Kelmės rajone. Lietuvos istorikas, rašytojas, diplomatas, profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

1969 m. baigė Vaiguvos vidurinę mokyklą, 1969–1973 m. studijavo istoriją Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, istorijos-pedagogikos fakultete. 1985 m. stažavosi Viskonsino Medisono universitete (JAV), 1991 m. – Turku universitete (Suomija), 1992 m. – Čikagos Lituanistikos studijų ir tyrimų centre, 2001 m. – JAV Holokausto memorialiniame muziejuje.

1973–1986 m. buvo VVPI Istorijos fakulteto asistentas, vyr. dėstytojas, docentas, Visuotinės istorijos katedros vedėjas, prodekanas. 1986–1993 m. – Lietuvos mokslų akademijos Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Respublikos istorijos skyriaus vedėjas. 1987–1992 m. – šio instituto direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui. 1990 m. – habil. dr., Vilniaus universitetas. 2001 m. – prof., Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (TSPMI), Vilniaus Universitetas.

1993–1997 m. Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV (nereziduojantis ambasadorius Meksikai ir Kanadai). 1997–1999 m. Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Kanadoje. 2000–2001 m. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams. 2002–2005 m. Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Izraelio Valstybėje (nereziduojantis ambasadorius Kipre, Etiopijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje). 2006–2009 m. Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Norvegijos Karalystėje. 2010–2012 m. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, ambasadorius ypatingiems pavedimams. 2012–2017 m. Lietuvos ambasadorius Graikijai (dar nerezid. Ambasadorius Kiprui ir Albanijai). Nuo 2017 m. sausio 5 d. – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams.

2002 m. Prezidento Valdo Adamkaus apdovanotas atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius ir Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga, 2003 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi, 2004 m. – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos medaliu, skirtu narystei Europos Sąjungoje ir NATO paminėti.

Parašė apie 50 straipsnių, daugiau nei 25 knygas lietuvių emigracijos, XX amžiaus Lietuvos istorijos klausimais, Lietuvos prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus biografijas. Tyrinėjo holokaustą Lietuvoje, Izraelio valstybės atsiradimą, šiuolaikinę diplomatiją.

Kelmės rajono garbės piliečio vardą rajono savivaldybės taryba Alfonsui Eidintui suteikė 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-35 už išskirtinį indėlį Lietuvos Respublikos švietimo, kultūros, krašto apsaugos ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse.


Algis Petras Krutkevičius  

Algis Petras Krutkevičius gimė 1951 m. birželio 29 d. Skarulių kaime, Jonavos rajone.

1966 m. baigė Jonavos rajono Skarulių aštuonmetę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Kauno 22-ąją technikos mokyklą, kurią baigė 1969 m. ir įgijo radijo mechaniko specialybę.

1969 m. pradėjo dirbti Šiaulių radijo ir televizijos ateljė. 1970–1976 m. dirbo meno vadovo, metodininko darbą įvairiose Kelmės rajono kultūros įstaigose. 1971 m. įstojo į Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą. 1976–1981 m. buvo Kelmės rajoninių kultūros namų (vėliau – kultūros rūmų) direktorius. 1978 m. baigė J. Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą ir įgijo choro dirigento, dainavimo mokytojo bendrojo lavinimo mokykloje ir solfedžio dėstytojo vaikų muzikos mokykloje specialybę.

1978 m. įstojo į tuometinės LTSR valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų chorvedybos katedros chorinio dirigavimo specialybę, kurią baigė 1983 m. ir įgijo kultūros ir švietimo darbuotojo, choro vadovo kvalifikaciją.

1981–1990 m. dirbo Kelmės vaikų muzikos mokyklos mokytoju, nuo 1989 m. – Mokymo dalies vedėju. 1980–2006 m. vadovavo Kelmės kultūros centro mišriam chorui „Cantio“ ir Kelmės vaikų muzikos mokyklos (1983–1990 m.) moksleivių chorui.

1990 m. pradėjo dirbti Kelmės rajono kultūros skyriaus vedėju. 1990–1995 m. paskirtas rajono valdytojo pavaduotoju – Kultūros ir švietimo skyriaus vedėju. 1995–1999 m. ėjo Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus, 1999–2001 m. – Kultūros skyriaus, 2001–2011 m. – Kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pareigas. Nuo 2012 m. dirbo Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoju.

2002–2006 m. studijavo Vilniaus dailės akademijos Humanitarinių mokslų fakulteto magistrantūroje ir apsigynė vadybos ir verslo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį.

1990–1995 m. buvo išrinktas Kelmės miesto tarybos deputatu.

1995–2008 m. buvo Isolde Ira Poželaitės-Davis (Australija) vardo kasmetinio anglų kalbos konkurso Kelmės rajono 12-os klasės mokiniams įgaliotasis organizatorius ir premijos teikėjas. Dirbdamas kūrybinį darbą 1996–2006 m. buvo regioninių chorų švenčių Kelmėje iniciatorius ir pagrindinis organizatorius.

Aktyviai dalyvavo regiono ir respublikos visuomeninių institucijų veikloje. 2000–2009 m. buvo Šiaulių apskrities kultūros ir meno tarybos ir 2007–2011 m. Lietuvos kultūros ir meno tarybos narys. 2006–2007 m. – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ekspertų komisijos narys, 2008–2011 m. – Dainų švenčių tarybos narys, 2006–2011 m. – asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ kancleris, nuo 2012 m. – valdybos narys, Mėgėjų meno plėtros koordinavimo tarybos, Kultūros rėmimo fondo tarybos ir Lietuvoje rengiamų tęstinių prioritetinių mėgėjų meno renginių ekspertų komisijos narys.

2005 m. Algiui Petrui Krutkevičiui vadovaujant Kultūros ir sporto skyriui, Kelmės rajone  sėkmingai atliktas kultūros įstaigų tinklo optimizavimas. Tai sudarė galimybę šešiems kultūros centrams tapti savarankiškais, dirbti kūrybiškiau ir siekti aukštesnio mėgėjų kolektyvų meninio lygio. 2008 m. jo iniciatyva buvo parengta koncepcija ir buvusioje Kražių jėzuitų kolegijoje įkurtas Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras. Tokios struktūros kultūros įstaiga sėkmingai dirba iki šiol ir yra reikšmingas Žemaitijos kultūros paveldo objektas, pasižymintis išskirtine urbanistine, kultūrine ir dvasine darna. Daug dėmesio skirdamas etninės kultūros puoselėjimui, senųjų amatų ir tautodailės plėtojimui, pastebėjo, kad Šaukėnų krašte yra daug nagingų žmonių ir, jo nuomone, čia galėtų veikti amatų centras. 2015 m. pradžioje jo iniciatyva buvęs Šaukėnų kultūros centras tapo kultūros ir amatų centru.

Būdamas Kultūros rėmimo fondo tarybos narys, Algis Petras Krutkevičius daug prisidėjo prie Kelmės rajono kultūrinio gyvenimo gerinimo. Jo dėka mūsų rajono kultūriniai projektai būdavo teigiamai įvertinti ir jiems įgyvendinti skiriama pakankamai lėšų.  Buvęs Kultūros skyriaus vadovas daug dėmesio skyrė profesionaliam menui ir įstaigų veiklos kokybei. Jo paskatintas  Kelmės mažasis teatras siekė aukštesnio lygio ir 2006 m. gavo profesionalaus teatro statusą.  

2009–2010 m. jis buvo Lietuvos geriausio kultūros centro vertinimo komisijos narys. Tuo metu padėjo Užvenčio kultūros centrui dalyvauti respublikiniame konkurse dėl Geriausio kultūros centro vardo. 2011 m. Užvenčio kultūros centras pelnė Geriausio kultūros centro vardą antrojoje kategorijoje.

1997 m. jo iniciatyva įkurta literatūrinė Reginos Biržinytės premija, kuri kasmet teikiama iki šiol.

1998 m. Algiui Petrui Krutkevičiui Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos valdybos nutarimu suteiktas Lietuvos kaimo kultūros šviesuolio vardas. Daug metų koordinuodamas rajono kultūros politiką, jis inicijavo knygų apie Kelmės kraštą leidybą. Jam bendradarbiaujant su kitais autoriais buvo išleistos knygos apie Kelmės rajoną, tai  straipsnių rinkiniai „Kelmės kraštas“ (1997 m.), Dalios Klajumienės „Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai“ (2008 m.), Mykolo Michelberto monografijos „Žemaičių kovinio elito kapinynas“, „Akmenių ir Perkūniškės pilkapiai“, Antano Pociaus „Kęstučio apygardos vadai“ ir kitos.  Ne vienerius metus puoselėjo idėją ir turėjo viltį išleisti knygą apie senąją Kelmę, šiam tikslui kaupė istorinę medžiagą ir tekstus. Panaudojant jo sukauptą medžiagą, artimiausiu metu planuojama išleisti knygą „Senoji Kelmė“.

Jo iniciatyva užmegzta graži kultūros mainų draugystė su Lenkija. Tai sudarė galimybes mūsų rajono visuomenei plačiau susipažinti su tos šalies kultūra. 2009 m. už ilgametį tarptautinio bendradarbiavimo plėtojimą suteiktas Lenkijos Bilgorajaus miesto Garbės piliečio vardas.

2006 m. apdovanotas Šiaulių apskrities viršininko administracijos garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“. 2012 m. spalio 11 dieną Kultūros ministerijoje įteiktas garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Algis Petras Krutkevičius mirė 2015 m. rugsėjo 6 d. Palaidotas Lėbartų kapinėse Klaipėdos rajone.

Kelmės rajono garbės piliečio vardą (po mirties) rajono savivaldybės taryba Algiui Petrui Krutkevičiui suteikė 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-36 už didelius nuopelnus ir aktyvią išskirtinę veiklą Kelmės rajono kultūros bei švietimo srityje.

 


Juozapas Razmantas  

Kunigas Juozapas Razmantas gimė 1906 m. kovo 25 d. Sargelių kaime, Raseinių rajone. Vaikystėje piemenavo, dirbo šeimos ūkyje. Mokėsi Burbiškių (Raseinių r.) pradžios mokykloje, baigė Šiluvos (Raseinių r.) vidurinę mokyklą, 1930 m. – 6 klases Raseinių gimnazijoje. 1930–1937 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. 1936 m. kovo 28 d. Kauno arkikatedroje vyskupas Juozapas Skvireckas įšventino J. Razmantą subdiako-nu. 1937 m. gegužės 22 d. Kauno arkikatedroje jis buvo įšventintas kunigu.

1937–1940 m. J. Razmantas tarnavo Kavarsko (Anykščių r.) Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaru,  kol 1940 m. pabaigoje iš Kavarsko buvo iškeltas. Tarnaudamas Kavarske, jis buvo pavasarininkų dvasios vadas. 1940–1941 m. buvo Liolių (Kelmės r.) Šv. Simono ir Judo Tado parapijos altarista, 1941–1944 m. – Josvainių (Kėdainių r.) parapijos vikaras, 1944 m. trumpai – Vosiliškio (Raseinių r.) Šv. Juozapo parapijos vikaras, 1944–1945 m. – Dotnuvos (Kėdainių r.) parapijos vikaras. 1945–1949 m. jis buvo Kulvos (Jonavos r.) Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas. Jo iniciatyva ir rūpesčiu Kulvoje buvo pastatyta laikinoji bažnyčia.

Kulvoje J. Razmantas apkaltintas agitavimu prieš sovietų valdžią bei kolūkius, skatinimu melstis už tremtinius. 1950 m. sausio 3 d. jis suimtas ir įkalintas, paskui nuteistas ir 1950–1956 m. toliau kalinamas Solikamsko (Permės kraštas, Rusija) lageriuose, dirbo fizinius miško ruošos darbus, neteko sveikatos ir liko neįgalus. 1956 m. peržiūrėjus jo bylą, dvasininkas išteisintas ir paleistas į laisvę. Grįžęs į Lietuvą, 1957–1960 m. jis buvo Karmėlavos (Kauno r.) parapijos altarista, 1961–1963 m. vėl tarnavo Kulvos (Jonavos r.) parapijoje klebonu.

Už antisovietinę veiklą 1963 m. J. Razmantas nušalintas nuo dvasininko tarnybos, ištremtas į Sovietų Sąjungos gilumą ir 1963–1965 m. dirbo aerodromo sargu, slapta teikdamas religinius patarnavimus tikintiesiems. 1964 m. Nižneudinske (Irkutsko sritis) jis vėl suimtas, konfiskuoti bažnytiniai drabužiai, o pats dvasininkas perkeltas dar toliau į rytus, apgyvendintas tremtyje netoli Jakutijos sienos. 1965 m. grįžęs į Lietuvą, 1965–1966 m. jis buvo Krakių (Kėdainių r.) parapijos altarista, 1966–1967 m. pusmetį – Skirsnemunės (Jurbarko r.) parapijos altarista. Paskirtas 1967 m. kovo 28 d., J. Razmantas 1967–1997 m. buvo Žalpių (Kelmės r.) Šv. Benedikto parapijos klebonas. Tarnaudamas Žalpiuose, jis rengė katalikiškas misijas: vasarą paprašydavo kaimyninių parapijų kunigų jį pavaduoti ir keliaudavo į Sibirą, dažnai nuvykdavo į Kaliningrado sritį (Rusija) ir į Baltarusiją, teikdamas religinius patarnavimus ten gyvenusiems katalikams. Už tokią veiklą jis kiek laiko buvo netekęs dvasininko pažymėjimo.

J. Razmantas buvo pogrindinės patriotinės organizacijos Lietuvos Laisvės Lygos narys ir patyrė sovietų valdžios persekiojimus. Už tai, kad 1981 m. Vėlinių išvakarėse jis su parapijos tikinčiaisiais meldėsi kapinėse už mirusiuosius, dvasininkas nubaustas pinigine bauda, konfiskuota dalis jo turto. Už tai, kad talkino pastoracijoje ir gretimoje Viduklės parapijoje, kur buvo sovietų valdžios suimtas klebonas Alfonsas Svarinskas,  jis sulaukė sovietinės valdžios persekiojimų ir draudimų.

Lietuvos Atgimimo metais J. Razmantas dalyvaudavo mitinguose, susirinkimuose ir kituose patriotiniuose renginiuose. 1997 m. J. Razmantas atleistas iš klebono pareigų ir iki gyvenimo pabaigos liko Žalpių parapijos altarista. Jis buvo Šv. Pranciškaus tretininkų kongregacijos ir Blaivybės draugijos narys, rėmė katalikiškas organizacijas. Amžininkų prisiminimuose J. Razmantas liko kaip kuklus, paprastas, skurdžios buities dvasininkas. Laisvalaikiu bitininkavo, augino naminius paukščius.

Mirė 2001 m. sausį, palaidotas Šiluvoje (Raseinių r.).

Kelmės rajono garbės piliečio vardą (po mirties) rajono savivaldybės taryba Juozapui Razmantui  suteikė 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-37 už nuopelnus Lietuvos išsilaisvinimo kovoje, atsidavusią sielovadinę veiklą ir Lietuvos tikinčiųjų teisių gynimą sovietinės okupacijos metais.




 

 

Atgal
Rajono meras
VACLOVAS ANDRULIS
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
27280102030405
06070809101112
13141516171819
20212223242526
27282930310102
Kovas
    2017     
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. paštą ir gaukite
mūsų naujienas pirmieji: